Kodėl beveik visos interneto svetainės atrodo vienodai?
Sakoma, kad batsiuvys vaikšto basas. Aš daugiau nei 20 metų kūriau svetaines kitiems ir tik dabar pagaliau apsimoviau savo internetinius batus.
Per tą laiką sukūriau 888 interneto svetainių dizainus, bet kai atėjo laikas pagaliau pasidaryti savąją, supratau, kad nenoriu dar vieno tvarkingo puslapio su smėlio spalvos fonu, elegantišku serifiniu šriftu ir trimis švelniai įvažiuojančiais blokais. Nieko prieš juos neturiu. Tiesiog tokių svetainių šiandien tiek daug, kad kartais uždengi logotipą ir nebesupranti, ar čia kosmetika, interjero studija, marketingo agentūra, ar žmogus parduoda labai estetišką avižų pieną.
Todėl savo oxiuke.eu padariau taip, kaip norėjau iš tikrųjų: su 90-ųjų webo nuotaika, ryškiomis spalvomis, judesiu ir charakteriu. Ne todėl, kad seniau viskas buvo geriau. Tikrai nebuvo. Mirksintys baneriai ir mygtukai, kurių neįmanoma rasti, tegul ramiai lieka interneto muziejuje. Mane domino ne senas nepatogumas, o jausmas, kai svetainė turėjo savo veidą.
Nuo pirmos HTML svetainės tėčiui iki 888 web dizainų
Pirmą asmeninę svetainę sukūriau tėčiui, kuris buvo advokatas. Padariau vizitines, o tada elementarų HTML puslapį su tos pačios vizitinės vaizdu. Šiandien toks sprendimas atrodytų beveik komiškai, bet tada man tai buvo kosmosas. Internetas dar nebuvo užpildytas gatavais blokais, dizaino sistemomis ir begaliniais įkvėpimų folderiais.
Per daugiau nei 20 metų išmokau ne tik parinkti spalvą ar sudėlioti gražų pirmą ekraną. Išmokau matyti, kur žmogus pažiūrės pirmiausia, ką perskaitys, ko nepastebės ir kur pasimes. Būtent todėl mane dabar erzina ne pats šablonas. Mane erzina svetainės, kurios techniškai tvarkingos, bet apie jų žmogų ar prekės ženklą nepasako NIEKO.
Kada internetas tapo per daug tvarkingas ir saugus
Šablonai suteikė galimybę greitai susikurti profesionaliai atrodantį puslapį, ir tai yra labai gerai. Problema prasideda tada, kai šablonas tampa ne įrankiu, o visu prekės ženklu. Paliekamas tas pats išdėstymas, panašios nuotraukos, tie patys mygtukai, o tekstas pakeičiamas į kokybiška, profesionalu ir su meile.
Rezultatas gražus, bet jame nėra už ko užsikabinti. Lankytojas ne visada sąmoningai supranta, kas negerai. Jis tiesiog pra’scroll’ina, uždaro ir po minutės nebeprisimena, kur buvo. Svetainė savo darbą lyg ir atliko, bet žmogaus galvoje neužėmė nė vieno milimetro.
Gražus šablonas dar nesukuria informacijos hierarchijos
Dizainas man niekada nėra tik klausimas, ar gražu. Pirmiausia žiūriu, kokia yra informacijos hierarchija: ką žmogus turi pamatyti pirmą, ką suprasti antrą ir kokį veiksmą atlikti trečią. Jei vienu metu rėkia antraštė, nuotrauka, penki mygtukai ir dar iššokantis pasiūlymas, vadinasi, iš tikrųjų nerėkia niekas.
Charakteris neturi trukdyti funkcijai. Galiu naudoti pikselius, ryškiai rožinę, keistą animaciją ar 90-ųjų nuotaiką, tačiau žmogus vis tiek turi aiškiai suprasti, kas aš esu, ką kuriu ir kur jam spausti. Chaosas gali būti vizualinis. Logika turi likti tiksli.
Mano 90-ųjų webas nėra nostalgija dėl nostalgijos
90-ieji ir 2000-ųjų pradžia yra mano pačios istorijos dalis. Tai laikas, kai mokiausi, eksperimentavau ir negalėjau vienu paspaudimu pasižiūrėti, kaip tą pačią problemą išsprendė visas internetas. Jei ko nors nemokėjau, turėjau išanalizuoti pati. Todėl ši stilistika mano svetainėje nėra uždėtas filtras. Ji paaiškina, iš kur atėjau.
Kartu ji parodo ir tai, kur esu dabar. Aš vis dar mėgstu ryškias spalvas, derinti nesuderinama ir eiti ten, kur technologijose vyksta kas nors nauja. Tik dabar už viso to stovi daugiau nei 20 metų patirtis, aiški UX logika ir žinojimas, kada galima daryti triukšmą, o kada reikia patylėti.
Svetainė turi būti panaši į žmogų, kuriam ji priklauso
Nesakau, kad dabar visi turi prisidėti pikselių, užsidėti neoninį foną ir priversti žvaigždutes lakstyti paskui pelę. Tada svetainių pasaulis vėl taptų vienodas, tik gerokai garsesnis :) Esmė visai ne pasirinktoje epochoje.
Esmė yra turėti poziciją. Jei prekės ženklas ramus, jo svetainė gali būti tyli. Jei jis techniškas, puslapis gali būti tikslus ir griežtas. Jei žmogus ryškus, nereikia jo internete aprengti smėlio spalvos megztiniu vien todėl, kad dabar taip madinga. Geras web dizainas neturi rodyti dizainerio triukų. Jis turi padėti atpažinti tą, kam svetainė priklauso.
O tavo svetainė šiandien labiau panaši į tave ar į šabloną, kurį dar turi pusė interneto?
Interneto svetainės atrodo vienodai ne todėl, kad visi naudoja šablonus, o todėl, kad per dažnai bijoma parodyti charakterį. Geras dizainas suderina išskirtinumą su aiškia informacijos hierarchija, kad žmogus ne tik rastų mygtuką, bet ir prisimintų, pas ką buvo.
